logo
Techno

„Skype“ tuoj švęs dešimtmetį, bet estai pasigirti gali ne tik tuo

16

Edgaras Savickas2013-08-04 17:55

Kiekvieną kartą, kai jūsų monitoriuje sumirksi „Skype“ pranešimas, jis kartu primena ir apie Estijos pasiekimus informacinių technologijų srityje.

1/1

2013 m. pradžioje vienu metu prie „Skype“ prisijungę būdavo po daugiau nei 50 mln. žmonių.

„Skype“ tuoj švęs dešimtmetį, bet estai pasigirti gali ne tik tuo

1 / 1

2013 m. pradžioje vienu metu prie „Skype“ prisijungę būdavo po daugiau nei 50 mln. žmonių.

(1 nuotraukos)

Visos
Nuotraukos

Po vieną
nuotrauką

Interneto vartotojai į savo kompiuterius šią susirašinėjimo ir garso bei vaizdo pokalbių programą pirmą kartą parsisiųsti galėjo 2003 m. rugpjūčio 29 d. Taigi, estų programuotojų kūdikiui šiemet sukanka jau 10 metų.

Šiandien „Skype“ yra viena labiausiai paplitusių tokio pobūdžio programų pasaulyje. Ja naudojamės ne tik norėdami pasikalbėti su tėvais ar vaikais, bet ir biuruose – bendraujame su viršininkais, kolegomis – dažnai tai netgi patogiau ir greičiau už susirašinėjimą elektroniniais laiškais.

„Skype“ išgarsino Estiją, kaip informacinių technologijų lyderę, o kartu sukūrė ir naują investuotojų kartą, kuri toliau plėtojo šalies elektroninį peizažą.

Lūžio tašku buvo 2005 m., kai įmonę nupirko JAV korporacija „eBay Inc.“. „Skype“ akcininkai uždirbo milijonus eurų, kuriuos, naudodamiesi savo ankstesne patirtimi, toliau investavo į naujus informacinių technologijų projektus.

Nuo to laiko Estijoje startuoliai tiesiog nenustygsta vietoje, o šalies sostinėje Taline jie skaičiuojami šimtais. Aukštųjų technologijų įmonės mažiausioje Baltijos valstybėje sukuria maždaug 15 proc. bendrojo vidaus produkto.

Palanki aplinka

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas mėgsta pasigirti tokia savo šalies sėkme, o klausiantiems, kaip pavyko to pasiekti, atsako lakoniškai: „Darykite tą patį, ką darėme mes“.

Pavyzdžiui, įkurti savo verslą Estijoje užtrunka vos 5 minutes. Tereikia kompiuteryje prie specialios sistemos prisijungti su savo nacionaline elektronine tapatybės kortele – ji taip pat ženkliai prisidėjo prie šalies spurto, daugiausiai keisdama piliečių požiūrį į valdžią.

Pasaulio banko sudaromame verslo plėtrai trukdančių ir skatinančių veiksnių reitinge „Doing Business“ 2013 m. Estija užėmė 21 poziciją. Lietuva atsiliko šešiomis pozicijomis ir buvo 27 vietoje.

Panašiai skyrėsi ir tiesioginių užsienio investicijų kiekis. Estiją 2012 m. iš viso pasiekė beveik 49,5 mlrd. Lt, o Lietuvą 41,2 mlrd. Lt.

Palankią aplinką verslui Estija stengėsi kurti nuo pat savo nepriklausomybės atgavimo. Buvo įvestas „plokščias“ pajamų mokestis, skatinama laisva prekyba, pradėta privatizacija.

Visiems ir visoms pajamoms vienodas mokestis Estijoje galioja iki šiol. Lietuvoje, tuo metu, pajamų mokesčiai yra labai skirtingi. Galbūt mūsų politikai apie teisingumą mokesčių sistemoje galėtų pasimokyti iš savo kolegų Estijoje?

Ruošia nuo mokyklos suolo

Tačiau grynai informacinėmis technologijomis užsiimančio verslo proveržį lėmė dar vienas veiksnys. Estijoje daug dėmesio skiriama šios srities švietimui ir programavimo mokymui mokyklose.

Lietuvoje informatikos pamokos nėra labai aukšto lygio, mokinių kūrybingumas nėra pakankamai skatinamas mokant programavimo. Geriausiai situaciją iliustruoja tai, kad būtent informacinių technologijų egzamino šiemet neišlaikė daugiausiai jį laikiusių abiturientų – net 17,5 proc.

Jeigu Lietuva tikrai nori tapti aukštųjų technologijų šalimi, kaip, pavyzdžiui, nurodoma strategijoje „Lietuva 2030“, mums vertėtų pasimokyti iš estų patirties ir šiai sričiai skirti daugiau dėmesio.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

Ačiū! Apie klaidą pranešta redakcijai.
Deja, išsiųsti nepavyko. Prašome pamėginti vėliau.
Komentarai (16)
Vardas
El. paštas
Komentaras (iki 3000 simbolių) Komentatorių atsakomybė